A + KLASĖ: Karkasinis/SIP skydinis namas ar mūrinis?

Dažnas besiruošiantis statyti naują namą susiduria su dilema, kokią statybą rinktis: mūrinę ar karkasinę/skydinę?

Pastaraisiais metais jaučiamas ypatingas pagyvėjimas karkasinių, SIP skydinių namų statybose, žmonės daugiau keliauja, domisi pasauline patirtimi, naujomis technologijomis, remiasi objektyvia argumentuota informacija.

Taigi, A+ klasės namas turi atitikti gana didelius šiluminius ir sandarumo reikalavimus:

1. Pagal energinio efektyvumo projektuotojų sumodeliuotus duomenis turi būti parinktas pakankamas šiltinamasis sluoksnis, šildymo-vėdinimo sistema, langai, durys, įvertinti galimi energijos nuostoliai;

2. Architektų konstruktorių tinkamai suprojektuotas namo išplanavimas (vengiant kampų, didelio langų ploto, suplanuojant saulės patekimą, bet neperkaitinimą), išspręstas kritinių konstrukcinių mazgų apšiltinimas ir užsandarinimas;

3. Statybininkų-gamintojų tiksliai iš kokybiškų medžiagų sumontuota laikančioji konstrukcija, glaudžiai sudėta šiltinamoji medžiaga, sandariai suklijuota garo izoliacija.

ŠALČIO TILTELIAI. SANDARUMAS. ŠILTINIMAS.

Šalčio tilteliai susidaro patenkant išorės šalčiui per temperatūrai laidžias medžiagas į namo vidų. Kad taip nenutiktų tui būti naudojamos šalčiui nelaidžios medžiagos, kurios izoliuotų šalčio perėjimą.

Karkasinio/skydinio namo statyboje naudojamas medis, vata, medžio plokštės – t.y. medžiagos savaime nelaidžios šalčiui. Todėl pagrindinis tikslas yra užtikrinti sandarumą ir tikslumą montuojant tiek laikančias konstrukcijos, tiek izoliacines medžiagas (vatą, garo izoliacines plėveles).

Pirmiausiai turi būti naudojama džiovinta kalibruota graduota mediena, kuri yra patikrinta pagal stiprumines, lenkimo ir gniuždymo savybes, išpjauta tiksliais matmenimis iki 1 mm paklaidos, džiovinta profesionaliose džiovyklose. Ji laikui bėgant nekeičia matmenų, nepraranda tvirtumo, ilgiau išlaiko apkrovas gaisro atveju, nei metalas. Nedžiovinta negraduota mediena (kurią pažeidžiant technologinius reikalavimus kartais naudoja stogo konstrukcijų montuotojai) yra netinkama statybai dėl kelis kartus mažesnių stipruminių reikalavimų, matmenų keitimosi džiūstant. Nedžiovinta mediena sumontuota į namo stogo karkasą gauna apkrovas nuo stogo dangos, kritulių bei nuosavo svorio – ima linkti, trauktis, suktis, gali įlūžti, todėl tikėtis sandarumo atitinkančio A+ klasę nereikėtų. Iš džiovintos graduotos medienos sumontuota konstrukciją suleidimo vietose neturi didesnių nei 1 mm tarpelių. Mineralinė vata į karkasą montuojama su 0,5 cm įvarža, kad sandariai užpildytų konstrukcijos ertmę. Garo izoliacija montuojama perdengiant plėvelės kraštus ir klijuojant sandūras juostele, prieš sudedant pertvaras ir prieš montuojant langus. Sumontavus langus būtina angokraščius per kelis kartus užpūsti putomis, kad neliktų jokių ertmių, sandariai apklijuoti juostomis. Vitrininiai langai negali liestis su pamatu, jie izoliuojami polistirolu.Vamzdynai, ortakiai, kabeliai kertantis sienas į lauką turi būti taip pat sandariai apklijuoti garo izoliacinėmis juostomis.

Karkasiniame name šiltinta siena montuojama žemiau šiltinto grindų sluoksnio, dėl ko namo vidus pilnai apgaubiamas uždaru izoliaciniu sluoksniu ne mažiau 25 cm storio ties bet kuria vieta. Taip išvengiama šalčio tiltelio grindų-sienos kampuose.

Mūriniame name laikančiai konstrukcijai naudojamas betonas, cementas ir metalo armatūra – kas savaime yra laidžios šalčiui medžiagos, bei šiltinimo medžiagos (vata ar putplastis) – kurios turi būti ypač sandariai sumontuotos, kad izoliuotų konstrukcines peršąlančias medžiagas. Todėl mūriniame name ypač svarbus:

• –  Pamato šiltinimas iš visų pusių pakankamai storu sluoksniu, kuris turi apsaugoti nuo šalčio perėjimo iš betoninių pamatų polių į namo blokelius (jei grindys A+ namui šiltinamos 25 cm neoporu, tai neturi būti jokių kitų vietų šiltinant pamatą, kur šiltinamasis sluoksnis būtų plonesnis).
• – Lango montavimas, nes visas angokraštis turi būti atskirtas kietu polistirolu, kad šaltis nepereitų iš blokelio į lango rėmo profilį (ypač jei naudojami metaliniai tvirtinimo elementai).
• – Mūrinės sienos ir stogo gegnių sandūros apšiltinimas ir izoliavimas, kuris technologiškai nėra išdirbtas ir kol kas nepateikiamas joks sprendimas iš projektuotojų, kaip turi būti sprendžiamas šio mazgo šiltinimas.

Taigi, mūrinio namo statyba siekiant A+ klasės turi keletą komplikuotų vietų:

• – Brangesni 2k. pamatai dėl namo svorio.
• – Brangesnis ir rizikingas pamato šiltinimas, nes šaltis iš betoninių pamatų dėl nepakankamai sandaraus izoliavimo gali pereiti į šalčiui laidų mūrą, ko išvengiama montuojant medžio-vatos/neoporo sieną (ypač jei grindų aukštis pakeliamas perdengiant grindų ir sienos šiltinamuosius sluoksnius).
• – Brangesnis ir rizikingas lango montavimas, kad atskirti mūrą ir lango profilį nuo šalčio perdavimo per metalo laikiklius.
• – Neišspręstas mūrinės sienos ir stogo gegnių sandūros šiltinimas ir sandarinimas.
• – Mūrinio namo statyba neišvengiamai negali trukti trumpiau nei 8 mėn dėl naudojamų drėgnųjų medžiagų, kurios technologiškai turi išdžiūti, kad pasiektų reikalingas stiprumines savybes. Karkasinio namo statyba trunka 2-3 mėn.
• – Mūrinio namo sienos yra bent 20cm storesnės nei karkasinio, nes šiltinamoji medžiaga dedama ant laikančiosios konstrukcijos blokelio. Karkasiniai namai šiltinamąjį sluoksnį turi konstrukcijos viduje, todėl sutaupomas sienos storis prilygsta blokelio storiui. 

“PLIUSAI” KARKASINIŲ-SKYDINIŲ-SIP SKYDINIŲ NAMŲ NAUDAI

+ Paplitimas. Virš 85 proc. JAV ir Kanados, virš 70 proc. Skandinavijos ir virš 50 proc. Jungtinės Karalystės gyventojų renkasi medinę-skydinę namų konstrukciją. 

+ Tvirtumas. Dažnas vis dar sudvejoja, ar karkasiniai namai atlaikytų vėtras ir škvalus, žemės drebėjimus ir kataklizmus? Skubame nuraminti. Mūrinių namų stogai pagaminti iš medinės konstrukcijos. Ir būtent ji, dėl nekokybiško sumontavimo nukenčia esant stipresniam vėjui. O karkasiniai skydiniai namai yra nepalyginant tvirtesni už mūrą. Tuo įsitikino Japonijos inžinieriai, atlikdami bandymus su SIP skydiniu daugiaaukščiu imituodami žemės drebėjimą: