Ar būtina rinktis džiovintą medieną namo statybai?

Ar būtina rinktis džiovintą medieną namo statybai?

 

Toks klausimas dažnai net nekyla didelei daliai klientų, nes jie ir taip „žino“, kad nebūtina. Išdžius pati… Nieko keisto, žmogui nesusidūrusiam su statybomis neprivalu viską žinoti.

Kur kas keisčiau, kad kai kurie statybininkai ar lentpjūvių vadovai taip pat nesigilina, kokią žalą daro klientui patardami rinktis žalią medieną?

Karkasinius namus dažnai mėgstama diskredituoti esą tokie namai yra trumpaamžiai, po kelių metų ima brašėkti, tampa nestabilūs ir išjudinami didesnio vėjo, juose esanti vata susmunka – per el.lizdus ima traukti šaltis. Tai lyg ir neišvengiama karkasinių namų problema. Bet visi šie požymiai būdingi tik iš žalios medienos statytiems namams.

Taigi, mielieji, statybų pradžioje netaupę kelių šimtų eurų ir pasirinkę profesionaliai džiovintą medieną (tai neturi nieko bendro su džiovinimu savo pastogėje), Jūs turėsite tvirtą, sandarų, stabilų ir ilgaamžį namą.

Paaiškinsime, kodėl?

Mediena gali būti žalia nedžiovinta, džiovinta, džiovinta ir kalibruota, džiovinta ir obliuota bei impregnuota.

Panaudojus nedžiovintą medieną namo karkasui ar stogo konstrukcijoms, ir jas sutvirtinus vinimis arba medsraigčiais, iš pirmo žvilgsnio, viskas atrodo netgi neblogai (o negudusiai akiai – puikiai). Tačiau tai tik trumpalaikis efektas, kuris kardinaliai pasikeičia po kelių metų konstrukcijas uždengus. Kaip tik tuomet džiaugsmas dėl puikiai pastatyto namo ima sparčiai blėsti, nes pasirodo logiškos žalios medienos pasekmės.

Konstrukcijoms džiūnant, mediena traukiasi ir atsilaisvina varžtai ir medvarščiai sutvirtinimo vietose. Tarp tašų atsiradus tarpams, konstrukcija ima girgždėti, traškėti (ypač esant dideliam vėjui arba audrai). Besiraitantis medis pažeidžia garo izoliaciją, iš patalpų drėgmė skverbiasi į vatą, ši sudrėksta (ir pešala esant rimtesniam šaltukui), orui atšilus pradžiūsta, bet susitraukia ir susmunka (ko niekada neatsitiktų esant sausoms sandarioms sąlygoms). Per atsiradusius plyšius ir tarpus ima traukti šaltis, kurį labiausiai pajuntate per el.lizdų ertmes. Bėgant metams mediena nuo savyje išlikusios drėgmės ima pelyti, joje išlikę parazitai ją ardo, auga grybai – trumpėja jos amžius.

Sakysite, bet juk reikia kažkur taupyti. Bet ar tikrai sutaupote tiek, kad atsiperka tolesni praradimai? Paskaičiuokime:

Džiovintos ir nedžiovintos medienos kubo kaina skiriasi apie 30 Eur, kalibruotos ir nekalibruotos medienos kubo kaina taip pat skiriaisi apie 30 Eur. Taigi, vieno kubo džiovintos kalibruotos medienos kaina siekia apie 230 Eur/kub.m.. Žalios nedžiovintos ir nekalibruotos 170Eur/ kub.m.

Jei lygintume 80kv.m. namo sąmatas:

SIENOS su klinkerio apdaila, 25cm vatos, vidus iki GKP

– naudojant žalią medieną konstrukcijai, visų sienos sumuštinio medžiagų kaina būtų 6200Eur, arba 50,4Eur/ 1kv.m. sienos

– naudojant džiovintą kalibruotą medieną konstrukcijai, medžiagų kaina būtų 6446Eur, arba 52,4Eur/ 1kv.m.sienos.

STOGAS su betoninių čerpių danga, 30cm vatos šiltinimu, viduje sumontuota GKP, pakalimais, lietaus sistemomis ir vėjalentėmis,

– naudojant žalią medieną konstrukcijai, viso stogo medžiagų kaina būtų 6022 Eur, arba 45,3 Eur/1kv.m. stogo,

– naudojant džiovintą kalibruotą medieną konstrukcijai 6368Eur, arba 47,8 Eur/1kv.m. stogo

Reziumuojame:

statydami 80kv.m. karkaso namą su klinkerio apdaila ir stogą dengdami betono čerpmis, apšiltindami A klasei reikalingais šiltinimo sluoksniais (25 cm sienas, 30cm stogą) sutaupėme:

SIENOMS 246Eur.

STOGUI 346Eur.

VISO 592Eur.

Gavome: iš pirmo žvilgsnio puikų namą, bet po metų dviejų – braškantį, judantį, nesandarų ir reikalaujantį didesniu šildymo išlaidų, bei tikėtina graužiamą kirmgraužų ir pelėsio namą, kurio gyvenimas po 30 metų bus pasibaigęs. Tai ar tikrai sutaupėm???

Džiovinta mediena (16 – 20 %)  paruošiama tik sertifikuotose džiovyklose, ir jokiais būdais ne paliekant prasipūsti metelius kitus po stogeliu.

Ji yra termiškai apdorota (po ko žūsta visi parazitai), stabili, atlaiko dideles apkrovas (iki 2,5 karto didesnes už nedžiovintą medieną). Jos ilgaamžiškumas daug ilgesnis, nei nedžiovintos. Mediena tampa atspari mėlynavimui, pelėsiui, grybeliams, nepažeidžiama kirmgraužų.

Karkasinių namų ir stogų statyboje pagrindiniai medienai keliami reikalavimai – kokybiškas džiovinimas, lygus kalibravimas.

Statybinėms konstrukcijoms („nešančioms“ konstrukcijoms), „gegnėms“, perdengimo sijoms yra dažniausiai naudojama eglės mediena. Šioms konstrukcijoms pušies mediena netinka, nes, esant didelėms šakoms medienoje, konstrukcijos linksta, susilpnėja atsparumas lūžiui ir linkimui. Pušies mediena neturi rišančios medžiagos, taip vadinamojo „plaušo“. Eglės mediena atspari linkimui, nes turi mažas, stipriai įaugusias šakas, rišamąjį plaušą, kuris, esant dideliai apkrovai, staigiai nelūžta, o skeldėja ir linksta. Tai kelia mažesnį pavojų.

Džiovinta kalibruota mediena dažniausiai naudojama karkasinių, skydinių, modulinių namų statyba bei mūrinių namų stogų konstrukcijoms, kadangi kokybiškam ir ilgaamžiui namui reikalingi aukšti medienos tikslumai.

Tikimės, kad padės apsispręsti, kokią medieną pasirinkti.

Ir geriausi linkėjimai visiems statytojams ir lentpjūvėms, kurie rūpinasi kokybiškos karkasinės statybos vystymu Lietuvoje.

“Tikri namai” kolektyvas

Scroll to Top