Energetiškai efektyvūs karkasiniai SIP skydiniai namai

SIP SKYDINIAI NAMAI IR KARKASINIAI NAMAI KAUNE IR KAUNO RAJONE. UNIKALŪS ARBA ŠABLONINIAI PROJEKTAI, PILNAS NAMO PASTATYMAS IR ĮRENGIMAS SU DALINE ARBA PILNA APDAILA

Ne paslaptis, kad brangstant energijos ištekliams bei didėjant aplinkos užterštumui, žmonės didelį dėmesį ėmė skirti gyvenamųjų namų statybai ir taupiai eksploatacijai.

Kažkada A, A+, A++ klasės namai atrodė kaip tolima ateitis, kurios įgyvendinimu domisi tik dideli inovacijų mylėtojai ir aplinkos saugojimo entuzijastai.

Tačiau ši ateitis tapo dabartimi – visi naujakuriai ir statytojai, statybos leidimus gavę po 2016 m. sausio 1 d. tapo įpareigoti statomam namui užtikrinti A klasės energetinį naudingumą, nuo 2018m. A+ klasę, o nuo 2021m. A++ energinio efektyvumo klasę.

Pagal priimtas ES direktyvas, einame link to, kad namai taptų ne tik ypač mažai vartojantys energiją, bet ir turintys savo atsinaujinančius alternatyvius energijos šaltinius.

Tai reiškia, kad seniau statyti namai, kuriuos norėsime parduoti, taip pat turės atitikti būtinus energijos suvartojimo reikalavimus (ir netgi energijos pagaminimo), tam, kad būtų priimtini to meto vartotojui.

Iki 2015 m. gruodžio 31 d.  gavę statybos leidimus dar galime statyti B klasės namus, tačiau jau nuo 2016m sausio 1 d. leidimai išduodami ne mažesniai nei A energijos efektyvumo klasei. Tačiau į ką privalėtume atkreipti dėmesį, kad dabartinė investicija iš tiesų taptų investicija, o ne beverčiu pinigų išmetimu.

A++ klasės namai privalo būti šiltesni, sienos ir stogas išgauti didesnę šiluminę varžą, arba mažesnį šiluminį laidumą. Ir tai yra numatoma namo projekte. Statant siūlome rinktis didesnės šiluminės varžos sienas, kurios labai nedaug pabrangina namo statybą, tačiau užtikrina, kad Jūsų namas netaps morališkai pasenęs jau po 1 metų. Didėjanti šiluminė varža dažnai tolygi storėjančiai sienai ir stogui, dėl ko neefektyviai išnaudojamas užstatomas namo plotas, nes storos atitvaros atima gyvenamąjį plotą arba didina lauko apdailos plotą, t.y. brangina namą. Šią situaciją lengviausiai išspręsti renkantis medinės karkasinės konstrukcijos namą, kai šiltinamoji medžiaga dedasi į konstrukcijos vidų, o ne ant laikančios blokelių konstrukcijos.. Tokia siena nebus labai plati, apšvietimo per langus neužgoš gilūs angokraščiai.

B klasės sertifikatui gauti užtenka teorinių skaičiavimų, specialūs sandarumo matavimai nebuvo atliekami. A++ klasės namai privalomai tikrinami akredituotų sandarumo laboratorijų darant bandymus name. Nekokybiškai atlikti sandarinimo darbai gali visiškai sugadinti bet kokio namo šiluminę izoliaciją ir kardinaliai padidinti eksploatacijos išlaidas. Sudėtingiausiai sandarinamos vietos yra namo sienų ir grindų kampai, sienų ir stogo sandūra, lango ir sienos sandūra. Pasitaiko, kai brangiomis sandarinimo medžiagomis tikimasi užtikrinti sandarinimo kokybę ir kompensuoti patirties neturėjimą, bet šioje vietoje daugiausiai lemia montavimo kruopštumas ir techninis konstrukcijos suvokimas. Namas turi tapti sandariu tarsi „balionas“, t.y. sukėlus slėgį namo viduje net menkiausia neužklijuota skylutė taps akivaizdžiu trukdžiu nepasiekti reikalaujamų rodiklių. Sandarumo patikrinimo testus ypač svarbu atlikti prieš pradedant apdailos darbus – tada atrastų spragų taisymas sukeltų mažiausiai rūpesčių.

Rekuperacijos sistema – tai taipogi būtina naujakurių investicijos dalis. Tam, kad sveikai jaustis patalpoje, per valandą turi pasikeisti pusė joje esančio oro. Jei vėdinsitės atidarę langus – energijos nuostoliai bus ženklūs, šildymo išlaidos didelės, o energijos suvartojimo poreikis jokiu būdu nebeatitiks nei A, nei A++ klasei privalomo energijos poreikio. Rekuperacinė sistema naudoja elektros energiją, tačiau ji grąžina iki 90 proc. šiluminės energijos, kas padeda sumažinti šildymo išlaidas. Šią sistemą labai svarbu numatyti iš anksto, tam kad statant namą būtų suformuota pakankama erdvė rekuperaciniams vėdinimo vamzdžiams išvedžioti. Vėliau tai padaryti gali būti ypač keblu.

Projektuodami ir statydami namą, numatykite galimybę ateityje prisijungti alternatyvias šildymo sistemas, pvz. saulės elektrines. Nes tokių sistemų įrengimą dažnai stabdo ne pačios sistemos kaina, bet būtinybė iš esmės keisti stogo konstrukciją, gręžti namo sienas tuo sugadinant namo sandarumą, nesaugiai pažeisti stogo dangą ir difuzinę plėvelę, dėl ko gali net atsirasti nesandarumas lietui ar sniegui.

Langai ir durys – dažniausias ir didžiausias šilumos nuostolių šaltinis, todėl nepagailėkite laiko renkantis langų gamintoją, kuris užtikrintų minimalų langų šilumos laidumą. Ypatingą dėmesį kreipkite į langų montavimą bei sandarinimą. Tai bene opiausia problema atliekant sandarumo testus, kur pasitaiko daugiausia nekokybės.

Iš kur gauti papildomų lėšų statyboms, jei kalba eina tik apie tai, kaip viską reiktų rinktis kuo geriausia ir kokybiškiausią?

Pastarųjų kelių metų statistikos departamento duomenimis  ypač suaktyvėjo statybos namų iki 80-100 kv.m. bendro ploto. Tai lyg alternatyva butui, kai vidinės erdvės suplanuojamos labai kompaktiškai, tačiau atsiranda galimybė džiaugtis gamta ir privatumu savo sklype. Žmonės tampa išmintingesni ir taupesni rinkdamiesi energetiškai efektyvius kokybiškus būstus ir optimizuoja gyvenamųjų patalpų plotus. Taip atsisakoma nereikalingų kvadratinių metrų, o sutaupytos lėšos skiriamos būsto efektyvumo didinimui.

Namų poreikis šildymo energijos suvartojimui 1 kv.m. per 1 metus:

B klasės, namai sunaudoja šildymui nuo  119  kWh/m²a.

A klasės, namai sunaudoja šildymui tik apie 46,5 kWh/m²a.

A+ klasės, mūsų statomi, namai sunaudoja šildymui tik apie 34,7 kWh/m²a.

A++ klasės, mūsų statomi, namai sunaudoja šildymui tik apie 25,7 kWh/m²a.

Pasyvūs namas –  namai sunaudoja šildymui tik apie 15  kWh/m²a.

Kas įtakoją pastato energinį efektyvumą? Pastato energinis efektyvumas priklauso nuo:

  • Pastato sandarumo lygio;
  • Atitvarų šiluminės varžos;
  • Langų ir durų šiluminės varžos;
  • Langų ir durų orinio laidžio klasės;
  • Langų kiekio;
  • Durų kiekio į lauką ir nešildomas patalpas;
  • Šilumos tiltelių;
  • Vėdinimo sistemos parinkimo;
  • Karšto vandens ruošimo sistemos parinkimo;
  • Šildymo sistemos parinkimo
  • Pastato aukštingumo;

Kokie reikialavimai pastato atitvaroms ir ilginiams šilumos tilteliams, mažai energijos vartojančiuose pastatuose?

Mažai energijos naudojančių A, A+ ir A++ energinio naudingumo klasės pastatų atitvarų norminės šilumos perdavimo koeficiento UN(A), UN(A+) ir UN(A++) (W/(m2K)) vertės:

Atitvaros rūšisA klasės gyvenamieji pastataiA+ klasės gyvenamieji pastataiA++ klasės gyvenamieji pastatai
Stogai0,10*K0,09*K0,08*K
Perdangos, kurios ribojasi su išore
Šildomų patalpų atitvaros, kurios ribojasi su gruntu0,14*K0,12*K0,10*K
Perdangos virš nešildomų rūsių ir pogrindžių
Sienos0,12*K0,11*K0,10*K
Langai, stoglangiai, švieslangiai ir kitos skaidrios atitvaros1,00*K0,85*K0,70*K
Durys, vartai1,00*K0,85*K0,70*K

Šiluminė varža (pasipriešinimas) R nusako kaip šilumos izoliatorius nepraleidžia šilumos. R dažniausiai naudojamas apibūdinti  šilumos izoliacines medžiagas, matuojamas  m²·K/W

Bendras šilumos perdavimo koeficientas U nusako kaip šilumos izoliatorius praleidžia šilumą. Jis nusako šilumos perdavimo santykį per pastato konstrukcijos plota prie standartinių sąlygų (24 °C, 50% drėgnumas, be oro cirkuliacijos). U yra atvirkščias R ir matuojamas SI sistemos vienetais W/(m²K) ir dažniausiai naudojamas kalbant apie langų šiluminį laidumą.

U= 1/R

Jei žinomas izoliacinės medžiagos šilumos laidumas λ  , galima apsiskaičiuoti kokio sluoksnio storio reiks, kad išgauti reikiamą varžą. Jei turite varžą ir sluoksnio storį, galite sužinoti koks medžiagos šilumos laidumas.

λ = d/R

SIP SKYDINIAI NAMAI IR KARKASINIAI NAMAI KAUNE IR KAUNO RAJONE. UNIKALŪS ARBA ŠABLONINIAI PROJEKTAI, PILNAS NAMO PASTATYMAS IR ĮRENGIMAS SU DALINE ARBA PILNA APDAILA

*lentelė parodo šilumos nuostolius šildant elektra.

“Tikri namai” statytojai

Scroll to Top