Our Blog

Energetiškai efektyvūs karkasiniai namai

skaidreplati2Ne paslaptis, kad brangstant energijos ištekliams bei didėjant aplinkos užterštumui, žmonės didelį dėmesį ėmė skirti gyvenamųjų namų statybai ir taupiai eksploatacijai.

Kažkada A, A+, A++ klasės namai atrodė kaip tolima ateitis, kurios įgyvendinimu domisi tik dideli inovacijų mylėtojai ir aplinkos saugojimo entuzijastai.

Tačiau ši ateitis netrukus taps dabartimi – visi naujakuriai ir statytojai, statybos leidimus gavę po 2016 m. sausio 1 d. (arba jei nereikia leidimų – pradėję statybas), privalės statomam namui užtikrinti A klasės energetinį naudingumą

Dar po poros metų, 2018-aisiais namus statysime jau A+, o nuo 2021m. A++ klasės energetiškai efektvius karkasinius namus. Pagal priimtas ES direktyvas, einame link to, kad namai taptų ne tik ypač mažai vartojantys energiją, bet ir turintys savo atsinaujinančius alternatyvius energijos šaltinius.

Tai reiškia, kad seniau statyti namai, kuriuos norėsime parduoti, taip pat turės atitikti būtinus energijos suvartojimo reikalavimus (ir netgi energijos pagaminimo), tam, kad būtų priimtini to meto vartotojui.

Iki 2015 m. gruodžio 31 d.  gavę statybos leidimus dar galime statyti B klasės namus, tačiau jau nuo 2016m sausio 1 d. leidimai išduodami ne mažesniai nei A energijos efektyvumo klasei. Tačiau į ką privalėtume atkreipti dėmesį, kad dabartinė investicija iš tiesų taptų investicija, o ne beverčiu pinigų išmetimu.

B klasės namai privalo būti šiltesni, sienos ir stogas išgauti didesnę šiluminę varžą, arba mažesnį šiluminį laidumą. Ir tai yra numatoma namo projekte. Statant siūlome rinktis didesnės šiluminės varžos sienas, kurios labai nedaug pabrangina namo statybą, tačiau užtikrina, kad Jūsų namas netaps morališkai pasenęs jau po 1 metų. Didėjanti šiluminė varža dažnai tolygi storėjančiai sienai ir stogui, dėl ko neefektyviai išnaudojamas užstatomas namo plotas. Šią situaciją lengviausiai išspręsti renkantis medinės karkasinės konstrukcijos namą, kai šiltinamoji medžiaga dedasi į konstrukcijos vidų, o ne ant laikančios konstrukcijos, kaip blokelių statybos atveju. Tokia siena nebus labai plati, langų neužgoš gilūs angokraščiai.

B klasės sertifikatui gauti užtenka teorinių skaičiavimų, specialūs sandarumo matavimai neatliekami. Nekokybiškai atlikti sandarinimo darbai gali visiškai sugadinti bet kokio namo šiluminę izoliaciją, ypač greitai tai pajuntama karkasiniuose namuose, kai per rozetes ima pūsti vėjas.Vis dėlto, ar protingai elgiasi namų šeiminikai taupydami pinigus sandarumo testams? Juk tai kokybės garantas, įrodantis, kad namas apšiltintas ir užsandarintas kokybiškai, langai ir durys sumontuoti pagal visus šiai dienai būtinus reikalavimus. Tokius testus ypač svarbu atlikti prieš pradedant apdailos darbus – tada atrastų spragų taisymas sukeltų mažiausiai rūpesčių.

Rekuperacijos sistema – tai taipogi būtina naujakurių investicijos dalis. Tam, kad sveikai jaustis patalpoje, per valandą turi pasikeisti pusė joje esančio oro. Jei vėdinsitės atidarę langus – energijos nuostoliai bus ženklūs, šildymo išlaidos didelės, o energijos suvartojimo poreikis jokiu būdu nebeatitiks B ar A klasei privalomo energijos poreikio. Rekuperacinė sistema naudoja elektros energiją, tačiau ji grąžina iki 90 proc. šiluminės energijos, kas padeda sumažinti šildymo išlaidas. Šią sistemą labai svarbu numatyti projekte, tam kad statant namą būtų suformuota pakankama erdvė perdangoje rekuperaciniams vėdinimo vamzdžiams išvedžioti. Vėliau tai padaryti gali būti ypač keblu.

Projektuodami katilinę, numatykite galimybę ateityje prisijungti alternatyvias šildymo sistemas, pvz. saulės kolektorius. Nes tokių sistemų įrengimą dažnai stabdo ne pačios sistemos kaina, bet būtinybė iš esmės renovuoti esamą šildymo sistemą, vedžioti vamzdynus, pirkti naujas akumuliacines talpas ir t.t., nes apie tai nebuvo pagalvota iš anksto įrenginėjant katilinę.

Langai ir durys – dažniausias ir didžiausias šilumos nuostolių šaltinis, todėl nepagailėkite laiko renkantis langų gamintoją, kuris užtikrintų minimalų langų šilumos laidumą. Ypatingą dėmesį kreipkite į langų montavimą bei sandarinimą. Tai bene opiausia šių dienų problema, kur pasitaiko daugiausia nekokybės.

Iš kur gauti papildomų lėšų statyboms, jei kalba eina tik apie tai, kaip viską reiktų rinktis kuo geriausia ir kokybiškiausią?

Pastarųjų kelių metų statistikos departamento duomenimis žmonės ėmė rinktis iki 150 kv.m. ploto namus. 2014-15 metais ypač suaktyvėjo statybos namų iki 80 kv.m. bendro ploto. Tai lyg alternatyva butui, kai vidinės erdvės suplanuojamos labai kompaktiškai, tačiau atsiranda galimybė džiaugtis gamta ir privatumu savo sklype. Žmonės tampa išmintingesni ir taupesni rinkdamiesi energetiškai efektyvius kokybiškus būstus ir optimizuodami gyvenamųjų patalpų plotus. Taip atsisakoma nereikalingų kvadratinių metrų, o sutaupytos lėšos skiriamos būsto efektyvumo didinimui.

Namų poreikis šildymo energijos suvartojimui 1 kv.m. per 1 metus:

B klasės, namai sunaudoja šildymui nuo  119  kWh/m²a.

A klasės, namai sunaudoja šildymui tik apie 46,5 kWh/m²a.

A+ klasės, mūsų statomi, namai sunaudoja šildymui tik apie 34,7 kWh/m²a.

A++ klasės, mūsų statomi, namai sunaudoja šildymui tik apie 25,7 kWh/m²a.

Pasyvūs namas –  namai sunaudoja šildymui tik apie 15  kWh/m²a.

Kas įtakoją pastato energinį efektyvumą? Pastato energinis efektyvumas priklauso nuo:

  • Pastato aukštingumo;
  • Pastato sandarumo lygio;
  • Atitvarų šiluminės varžos;
  • Langų ir durų šiluminės varžos;
  • Langų ir durų orinio laidžio klasės;
  • Langų kiekio;
  • Durų kiekio į lauką ir nešildomas patalpas;
  • Šilumos tiltelių;
  • Vėdinimo sistemos parinkimo;
  • Karšto vandens ruošimo sistemos parinkimo;
  • Šildymo sistemos parinkimo.

Kokie reikialavimai pastato atitvaroms ir ilginiams šilumos tilteliams, mažai energijos vartojančiuose pastatuose?

Mažai energijos naudojančių A, A+ ir A++ energinio naudingumo klasės pastatų atitvarų norminės šilumos perdavimo koeficiento UN(A), UN(A+) ir UN(A++) (W/(m2K)) vertės:

Atitvaros rūšis A klasės gyvenamieji pastatai A+ klasės gyvenamieji pastatai A++ klasės gyvenamieji pastatai
Stogai 0,10*K 0,09*K 0,08*K
Perdangos, kurios ribojasi su išore
Šildomų patalpų atitvaros, kurios ribojasi su gruntu 0,14*K 0,12*K 0,10*K
Perdangos virš nešildomų rūsių ir pogrindžių
Sienos 0,12*K 0,11*K 0,10*K
Langai, stoglangiai, švieslangiai ir kitos skaidrios atitvaros 1,00*K 0,85*K 0,70*K
Durys, vartai 1,00*K 0,85*K 0,70*K

Šiluminė varža (pasipriešinimas) R nusako kaip šilumos izoliatorius nepraleidžia šilumos. R dažniausiai naudojamas apibūdinti  šilumos izoliacines medžiagas, matuojamas  m²·K/W

Bendras šilumos perdavimo koeficientas U nusako kaip šilumos izoliatorius praleidžia šilumą. Jis nusako šilumos perdavimo santykį per pastato konstrukcijos plota prie standartinių sąlygų (24 °C, 50% drėgnumas, be oro cirkuliacijos). U yra atvirkščias R ir matuojamas SI sistemos vienetais W/(m²K) ir dažniausiai naudojamas kalbant apie langų šiluminį laidumą.

U= 1/R

Jei žinomas izoliacinės medžiagos šilumos laidumas λ  , galima apsiskaičiuoti kokio sluoksnio storio reiks, kad išgauti reikiamą varžą. Jei turite varžą ir sluoksnio storį, galite sužinoti koks medžiagos šilumos laidumas.

λ = d/R

Šilumos laidumo koeficiento priklausomybė nuo tankio

*lentelė parodo šilumos nuostolius šildant elektra.

„Tikri namai“ statytojai

Tags:

This is a unique website which will require a more modern browser to work! Please upgrade today!